žnairomis

žnairomìs adv. Rtr, NdŽ, žnairõms, žnairómi žr. šnairomis: 1. Žnairomis į ką žiūrėti N. Žnairoms į Ancą žiūrėjo MŽ. Žnairomis išmatavo mane nuo galvos iki kojų A.Vien. „Rods“, – tarė Pričkus, su tabaku būrus pavitodams ir, kaip būdas jo, žnairõms į Kubą žiūrėdams K.Donel. 2. Žandaras žnairomis paveizėjo ant kunigo TS1899,1. Žentas ar giminė – žnairómi vyzdi [į uošvę] Onš.